INFORMACIJA
Visų sveikatos ir saugos taisyklių laikymasis gali būti našta. Šios taisyklės yra tobulinamos ir nuolat keičiasi, todėl sunku neatsilikti nuo visų svarbių pokyčių. Svarbu žinoti, kaip tai taikoma jūsų organizacijai ir jūsų pareigoms.
Ar žinojote, kad jei esate darbdavys, turite ne tik moralinį poreikį, bet ir teisinį įsipareigojimą saugoti darbuotojų ir kitų asmenų sveikatą ir saugą, kuriems jūsų organizacijos veikla gali turėti įtakos? 1974 m. Sveikatos ir saugos darbe įstatymo 2o skirsnio 3 dalis nurodo, kad darbdaviai, turintys 5 ar daugiau darbuotojų, privalo: parengti rašytinę sveikatos ir saugos politiką; Paruošti politikos įgyvendinimo planą ir parengti būtinas priemones; Prireikus peržiūrėti ir atnaujinti politiką; Supažindinti darbuotojus su politika ir procedūromis.
1999 m. Darbuotojų sveikatos ir saugos taisyklių 3is reglamentas sako:
Kiekvienas darbdavys turi tinkamai įvertinti riziką darbuotojams ir riziką kitiems žmonėms, kurie gali būti paveikti (pvz., lankytojams, visuomenei), o 7a taisyklė reikalauja, kad darbdaviai paskirtų „vieną ar kelis kompetentingus asmenis“, kurie padėtų laikytis teisinių Sveikatos ir Saugos reikalavimų pagal numatytus valstybinius įstatymus. Šie žmonės nebūtinai turi būti darbuotojai, kadangi reikiamą pagalbą galima gauti iš konsultantų, tačiau pirmenybė turėtų būti teikiama vidiniams darbuotojams.
Visų organizacijų pareiga yra užkirsti kelią ir (arba) sumažinti atliekamų veiklų poveikį planetos ekosistemai. Akivaizdu, kad visi turime padaryti viską, ką galime, kad to išvengtume. Teisės aktais yra nustatyti reikalavimai saugoti aplinką, kuriai gali turėti įtakos organizacijų atliekamos veiklos. Ekologiniai nelaimingi atsitikimai darbe gali padaryti didelę finansinę , ypač kai įskaitome susijusius nelaimingus atsitikimus darbe (tada kai jie nutraukia gamybą, pablogina gaminių kokybę ar pakenkia aplinkai). Yra nustatyta, jog valymo, suvaldymo ir bet kokios žalos aplinkai padarinių išlaidas šalyje turi padengti teršėjas.
Daugybė pastarųjų metų nelaimingų nutikimų darbe atvejų tyrimų parodė skirtumą tarp apdraustųjų ir išlaidų kurios negali būti apdraustos. Įrodyta, kad išlaidos kurios nėra draudžiamos dažnai buvo tarp 8 ir 36 kartais didesnės, nei draudimo įmokų išlaidos. HSE tyrimai parodė, kad išlaidos kurios negali būti draudžiamos viršijo apdraustas išlaidas net iki 36 kartų. Nelaimingi atsitikimai padaro didesnį nuostolį, nei dauguma organizacijų gali įsivaizduoti, dėl sudarytų neižvelgiamų išlaidų. Kai kurios išlaidos yra akivaizdžios, pavyzdžiui, ieškiniai dėl darbuotojų kompensacijos, apimantys medicinines išlaidas ir žalos atlyginimo išmokas už sužalotą ar sergantį darbuotoją. Tai yra tiesioginės nelaimingų atsitikimų sudarytos išlaidos. Tačiau kaip dėl išlaidų apmokyti pakaitinį darbuotoją, atlyginti padarytą fizinę ir moralinę žalą, suremontuoti sugadintą turtą, kompensuoti padarytą žalą gamtai, ištirti nelaimingą atsitikimą, atlikti korekcinius veiksmus ir išlaikyti draudimo apsaugą? Dar mažiau akyvaizdžios išlaidos yra susijusios su išbalansuotu darbo grafiku, vėlavimu pristatant produktus ar suteikiant paslaugas, neatliekamomis svarbiomis darbo užduotimis, mokėjimu už susikaupusių administracinių užduočių tvarkymą, nuslūgusia darbuotojų morale, padidėjusiu pravaikštų kiekiu ir suprastėjusiais santykiais su klientais ir darbuotojais. Tai yra netiesioginės išlaidos, kurios nėra tokios akivaizdžios, kol jų neįžvelgiame ir atidžiau neįvertiname.
